Antroji sritis – emocijos. Turime mokytis savistabos meno, pažinti savo jausmus, pabūti su jais neskubant analizuoti ar imtis veiksmų juos keisti. Sveikų, tvirtų vidinių ribų turėjimas padeda emociškai jaustis gerai ir sustabdo nuo užsikrovimo daugiau nei gali pakelti. Perdegimo metu ribų nustatymas apima mokymąsi tarti „ne“ sekinančioms, papildančioms užduotims, darbams, viršvalandžiams ir toksiniams darbiniams santykiams su kitais. Be to, svarbu sau pačiam brėžti ribas, kai keliami per dideli į save orientuoti reikalavimai ir lūkesčiai.
Trečioji sritis – darnūs santykiai. Geri santykiai su artimaisiais, šeimos nariais, draugais, kolegomis padeda sukurti emocinį palaikymo tinklą, suteikia optimizmo, padeda spręsti problemas ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Ketvirtoji sritis – elgesys ir reakcijos į stresą. Mūsų elgesys gali būti adaptyvus, padedantis prisitaikyti arba neadaptyvus, trukdantis. Kasdienybėje svarbu atrasti laiko pomėgiams, laisvalaikio užsiėmimams, kuriuos darome ne dėl siekiamo rezultato, o dėl malonumo, keliamo džiaugsmo. O sumažinti streso keliamą įtampą galima fizine veikla, sportu, savireguliacijos pratimais, tokiais kaip relaksacijos, meditacijos, autogeninės treniruotės.
Paskutinė, penktoji sritis – mąstymo higiena. Reguliari prioritetų ir vertybių peržiūra padeda jomis vadovautis. Jei darbinė aplinka yra destruktyvi, svarbu sukaupti dėmesį į tai, ką galima pakeisti, o ne į tai, ko negalima. Mokytis užduoti sau klausimą „Ko man dabar reikia, kad pasijausčiau geriau?“.
Pažinti savo stiprybes, resursus ir išmokti įvertinti, ar jų užteks atliekamam darbui, ar jų rezervai jau senka, o gal yra visai tušti ir kas gali padėti juos užpildant.
Kokie Jūsų žingsniai gerinant savo savijautą darbe ir kuriant didesnį balansą gyvenime?
