• Suaugusieji

Rūpinimasis savimi

Daugelis žmonių mėgsta išsikelti sau naujus tikslus ir dažnai pamiršta į sąrašą įtraukti rūpinimąsi savimi. Būtent todėl Anima Psichologija dalinasi, […]

Rūpinimasis savimi

Daugelis žmonių mėgsta išsikelti sau naujus tikslus ir dažnai pamiršta į sąrašą įtraukti rūpinimąsi savimi. Būtent todėl Anima Psichologija dalinasi, ką reiškia ši sąvoka bei pasakoja, kokie yra menko rūpinimosi savimi ženklai.

KAS YRA RŪPINIMASIS SAVIMI?

Rūpinimasis savimi – sveikatai palankaus elgesio pagrindas. Tai fizinių, psichologinių, emocinių, dvasinių bei socialinių faktorių rinkinys, susidedantis iš tam tikrų skirtingų veiklų rūšių, kurios skatina sveiką gyvenimo būdą ir gerina funkcioniavimą visose žmogaus gyvenimo srityse.

– Fizinis sveikatai palankus elgesys siejasi su dėmesiu subalansuotai mitybai, miegui, fizinei veiklai ir profilaktinei savo sveikatos priežiūrai.

– Emocinis ar psichologinis sveikatai palankus elgesys, visų pirma, siejasi su gebėjimu atpažinti bei tinkamai išreikšti savo emocijas.

– Dvasinis sveikatai palankus elgesys siejasi su savito supratimo apie gyvenimo prasmę ir tikslų vystymą, kuris gali sietis tiek su religija, tiek rodyti stiprų ryšį su žmogiškųjų tikslų siekimu.

Taigi rūpinimąsi savimi svarbu suprasti kaip kompleksišką, vientisą konstruktą, kur vienas sveikatai palankaus elgesio faktorius atveria kelią kitam ir taip papildo vienas kitą.

KOKIE YRA MENKO RŪPINIMOSI SAVIMI ŽENKLAI?

Tai puikus būdas pasitikrinti, kiek Jums asmeniškai gali būti būdingi menko rūpinimosi savimi ženklai.

– Kognityviniai. Sumažėjusi dėmesio koncentracija, pasimetimas, prasmės ir malonumo dirbti praradimas, sumažėjusi savivertė, trauminiai vaizdiniai, neigiamos ir įkyrios mintys, apatija ir rigidiškumas, padidėjęs abejojimas savimi, perfekcionizmas, pavirštuniškas vertinimas.

– Emociniai. Dažnai jaučiamas bejėgiškumas, beviltiškumas, nerimas, irzlumas, kaltė, pyktis, liūdesys, perdėtas jautrumas, padidėjęs cinizmas.

– Elgesio. Nenoras bendrauti, užsisklendimas, miego sutrikimai, nekantrumas, apetito pokyčiai, išsiblaškymas, alkoholio, rūkymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimas stresui įveikti, padažnėję konfliktai su aplinkiniais, darboholizmas.

KADA REIKĖTŲ PRADĖTI RŪPINTIS SAVIMI?

Dabar! Svarbu pradėti savimi rūpintis kuo anksčiau, bet tai padaryti niekada nevėlu.

Nereikėtų rūpesčio savimi prisiminti tik tada, kai pradeda svaigti galva ar patiriame didelį stresą. Juk namo stogas dengiamas šviečiant saulei, o ne lyjant lietui? Kasdien skirkite laiko sveikatai palankiam elgesiui. Atminkite, kad rūpinantis savimi svarbiau reguliariumas, o ne intensyvumas. Tai turėtų būti nuoseklus ir nesibaigiantis procesas. Vienu metu geriau vienas žengtas žingsnis, bet žengtas. Taigi geriausias laikas pradėti rūpintis savimi yra dabar!

Kiti mūsų
straipsniai